- verpinys
- verpinỹs sm. (3b) Š, BŽ458, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L, LEVI25 1. kas verpiama ar suverpta, verpalai: Verpinėlį pasiėmęs ans ir nieko nedirba daugiau J. Plaušai naudojami verpiniams ir lynams EncIX201. | prk.: Trūksta auksiniai vilties siūlai, lieka tik pilkas pilkas verpinys Pč. 2. kai kurių vabzdžių liaukų pagaminti ploni, lipnūs siūleliai: Jo (vikšro) atsiknojusi išnara jo paties verpiniu pavirsta J.Jabl. Voro verpiniai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.